top of page

Gydančios istorijos

Čia dalinuosi pacientų patirtimis, kurios išlieka anonimiškos, tačiau tikros iki pat šaknų. Tai kelionės per ligas, atradimus, netikėtus posūkius ir mažus kasdienius stebuklus.

Gal šiame puslapyje atpažinsi dalelę savęs. Gal viena istorija įkvėps žengti pirmą žingsnį pokyčio link. O gal tiesiog suteiks žinojimą, kad nesi vienas savo kelyje.

Kviečiu skaityti, jausti ir atrasti savo kelią į sveikimą. Tu to vertas.

Melancholija

Karlo Jungo požiūriu, melancholija dažnai gali būti prasminga savistabos būsena. Jis ją laikė potencialiais vartais į gilesnį savęs pažinimą ir individualumą, kuris yra tapimo tikruoju savimi procesas.

Esu dėkinga kiekvienam apsilankiusiam pas mane konsultacijose, leidžiant prisiliesti prie savo istorijos, pažinti ne tik per pasakojimus, atsivėrimus, bet ir per kūną, nerti giliau per endobiogeninio kraujo tyrimo analizę.

Abipusiame atvirume galime rasti atsakymus, prieiti prie nusiskundimo ar ligos šaknies.

Pacientė, 40 metų.

- Liūdesys, melancholinės nuotaikos…. Vaistų naudoti nenoriu. Atsiuntė psichoterapeutė.

Keletą metų lanko terapiją, jaučia naudą, bet liūdesys lieka.

Papasakotos vaikystės patirtys, dabartinė kasdienybė, vidiniai išgyvenimai.

Vertinant endobiogeninį tyrimą:

Labai aktyvi antinksčių žievė, proporcingai padidintas kortizolio aktyvumas, aiškus alfa simpatinės nervų sistemos dominavimas, pertekliuje veikia net tik noradrenalinas, bet ir adrenalinas. Ko pasekoje kūnas didžiulės  energijos generavime su sekančiais gliukozės šuoliais, kaip energijos išraiška. Paprastai tariant „lėkimas 120 km/val greičiu su galingu automobiliu" ir jis „traukia”. Pacientė patvirtina, kad taip ir jaučiasi. Per GALIOS jausmą sunkiai sustoja darbuose, buityje.

Gliukozės šuoliai pavojingi smegenims. Jos apsisaugo sumažindamos serotonino kiekį, taip gliukozė į jas nepateks, bet  bus vis sunkiau  pajusti pasitenkinimą, džiaugsmą tuo, ką darai. Nes serotoninas ne tik kaip neurotransmiteris reguliuoja gliukozės patekimą į smegenis, bet ir kaip hormonas, suteikiantis laimės jausmą.

Aukštas TRH reaktyvacijos indeksas. Tai rodo, kad šiuo atveju smegenų veikloje dabarties įvykiai labai siejami su vaikystės patirtimi, ir daugiau traumine jos puse. Kam to reikia? Išgyvenimui. Tik numatydami, pažindami nesaugias situacijas išliekame. Bet vaiksytės patirčių šešėlis visada bus šalia, aptemdydamas kasdienybę.

Klausiu pacientės paprastai: „ne kuo  blogas, o kuo geras, naudingas tau liūdesys?"

- Kai jis būna labai stiprus, aš sustoju, nieko nedarau, nes nebematau prasmės.

- Ir kas tada, kai nematai prasmės? 

- Tada nustoju veikti, žiūriu filmus, klausausi muzikos, guliu, leidžiu sau nieko nedaryti, paklaidžioti mintimis, pasinerti į prisiminimus.

- Ir kaip tada jautiesi?  

- Gerai, man tai savotiškai patinka. Gal net labiau jaučiuosi savimi, nei veikloje.  Bekalbant pradedu suprasti  liūdesio naudą -  AŠ PAILSIU, aš pabūnu su savimi....

Kiek pamenu nuo pat vaikystės jaučiau tą didžiulį poreikį pildyti savo pasaulį liūdesiu. Atsisakymai susitikti su draugėmis, švenčių vengimas,  pasilikimas vienai namuose sukeldavo vienatvės ir atskirties jausmą. Atsiliepdma į širdies skausmo riksmą nugrimzdavau į knygų, muzikos pasaulį. Galėjau valandų valandas žiūrėti pro langą, stebėdama praeinančius žmones, paukščius, medžius, šunis. Stebėti be jokio savęs vertinimo ir lūkesčio sau kėlimo.

Klausiu pacientės:

- Kaip tu jauti, gal išeitų rasti būdą kaip tau susiplanuoti poilsį, įtraukti į savo dienos tvarkaraštį pasvajojimo, pažiūrėjimo per langą laiką?

- Gal galėtum skirti paroje laiką susitikimui su savimi su savo siela. Ne per liūdesį? Per žinojimą, kad Tau tai lygiai taip pat svarbu, kaip ir valgyti, dirbti, bendrauti?

- Taip, manau, kad tikrai Taip.

Ir tai akimirkai liūdesio atrodo neliko.

- Kaip pas jus ramu!

Ramu ir pas tave, mieloji. Kad ir labai galingas „tavo mašinos variklis”, tu neprivalai visada spausti pedalo.

Kabinete ramu. Bet dar laukia ilgas kelias, kad tai integruotųsi į kasdienybę.

Ilgalaikis liūdesys įveda mus į diafragmos, krūtinės ląstos raumenų spazmą. Kvėpavimas paviršinis. Dėl raumenų įtampos, noradrenalino poveikio kraujotaka nepilnavertė, audiniai deguonies trūkume. Kūne necirkuliuoja gyvybinė energija.

Apmokau diafragmos atpalaidavimo, kvėpavimo praktikos. Trumpas įvadas į meditaciją. Vonios su Epson magnio druskomis. Masažai.

Augalų alchemija. Nesinori „užtušuoti “ simptomų, norisi suteikti kūnui lengvumo, šilumos, atsipalaidavimo.

„Gazą “ reguliuoti, atpalaiduoti kūną padės gudobelės, pasifloros,  sukatžolės, uosio pumpurų ekstraktų mišinys.

Liūdesiui, melancholijai 2 puodeliai baziliko arbatos per dieną. Arbata ne tik kaip vaistas, bet ir kaip ritualas, rūpestis savimi, leidimas ją gurkšnojant pasinerti į save, savo mintis, svajones.

bottom of page